Meilė yra menas. Meilė yra tai, kas verčia mus daryti neįtikėtinus dalykus. Meilė yra skausminga. Meilė yra iššūkis. Meilė yra Gordijaus mazgas… Galiu vardinti ir vardinti, bet niekaip neradau tikslaus apibrėžimo, nes kiekvienas turi savo unikalią meilės prasmę. Meilės yra įvairių formatų: galima mylėti gyvūnus, galime mylėti savo darbą, galite mylėti savo šeimą, galite mylėti savo artimuosius ir netgi galite mylėti savo naują automobilį. Tačiau labiausiai paplitusi meilė šiuolaikinėje visuomenėje vis dar yra meilė tam, kurį mylite. Pradėkime nuo to, kad kiekvienas iš mūsų esame sutverti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Vienas iš Dievo apibūdinimų yra meilė. Tai reiškia, jog kiekvieno iš mūsų prigimtyje yra įrašytas ir meilės ilgesys, ir galimybė jį malšinti, auginti savyje dievišką meilę.
Mes skiriame jam ar jai dėmesį, perkame dovanas, leidžiame laiką kartu, bučiuojamės, liečiame ir glostome, bet kartais viskas tampa Sizifo darbu… kodėl?
Ir todėl, kad visi skirtingi. Vienam patiks gėlės ir meilės žodžiai, o kitam labiau priimtinas fizinis kontaktas: susikibimas už rankų, bučiavimas, apkabinimas. Dažnai tenka įveikti įvairius išbandymus, nuolat reikia rodyti ir reikšti meilę kitam žmogui, tas pats pasakytina ir apie mūsų reikalavimus jam. Todėl galime teigti, kad meilė yra sunkus ir varginantis darbas, ir ne kiekvienas gali tai padaryti. Žmonės, išgirdę žodį meilė, prisimena arba bando įsivaizduoti tą euforiją, kurią patyrė įsimylėjimo metu. Tačiau iš tikrųjų meilė tėra jausmas, kuris aptemdo protą ir neleidžia jums mąstyti racionaliai. Kodėl dažniausiai skiriasi poros? Todėl, kad dingsta ta euforija, dingsta tas jausmas, ir tik tada pradedame savęs klausti: ką aš padariau? Ar jis (ji) yra tas žmogus, su kuriuo noriu būti visą gyvenimą?
Meilė – tai liga, kurios simptomai yra vangumas, apetito praradimas, padidėjęs stresas, sutrikęs protinis pajėgumas
Taigi, jei meilė yra liga, ar nebūtų prasmės ją gydyti? Pagalvokite, kiek laiko žmonės galvoja apie meilę, kiek laiko praleidžia bandydami pavergti mylimo žmogaus širdį… Beprasmės dovanos ir meilės žodžiai, visa tai verčia jausti šį jausmą.Tai yra vadinamasis. Meilė. O jei nepavyks? Mums skauda…Išvada – meilė yra nuostabus jausmas, meilė padarys žmones tik geresniais, bet patariu tau: neleisk emocijoms aptemdyti racionalaus proto… Daugeliui žmonių, ne tik krikščionių, labai patinka apaštalo Pauliaus himnas meilei, kuriame jis tvirtina, jog meilė kantri, viską ištveria, niekada nesibaigia. Tačiau jei paklausime apie jų pačių gyvenimus, retai išgirsime liudijimą apie tokią meilę. Veikiau išklausysime išdavysčių, nusivylimų, įsiskaudinimo istorijų. Ar tai reiškia, kad tik šventieji sugeba atrasti viską nugalinčią meilę? O gal šių dienų pasaulyje, kuriame tiek daug kalbama apie meilę, nelabai mokame mylėti?
Paradoksas – jaunimas vis labiau įsimyli ir daugiau kalba apie savo jausmus, tačiau retai kada meilė tampa brandžia, gilia meile
Labai svarbu suprasti, kad meilė nėra emocinis protrūkis, tai kelias – metodas, panašus į mūsų prigimtyje įterptą dieviškosios meilės formą. Turime nuolat mokytis mylėti, tai tikrai nėra lengva. Gimus vaikui gimsta ir jo mama, tėtis, seneliai. Todėl kai vaikui sukanka vieneri metai, tai reiškia, kad jo mama ar tėtis taip pat yra vieni. Vaikas mokosi būti žmogumi ir mokosi mylėti, bet tas pats galioja ir jo tėvams. Ir ne tik tai. Taip pat jie turi išmokti iš naujo priimti vienas kitą, nes iki šiol jie tebėra vyrai ir žmonos.Kai gimsta vaikas, jie nebėra tik vyrai ir žmonos, o tėvai.